„World Giving Report 2025“ atveria dosnumo tendencijas visame pasaulyje

„World Giving Report 2025“ – tai išplėstinė „World Giving Index“ ataskaitos versija, kurią kasmet rengia „Charities Aid Foundation“ (CAF) nuo 2009 m. Jei ankstesnis indeksas pateikdavo dosnumo „momentinę nuotrauką“, naujoji ataskaita gilinasi į aukojimo priežastis, tikslus ir įpročius, apimdama 101 šalį ir teritoriją.

Tyrimas nagrinėja tris pagrindinius piniginės paramos būdus:

• tiesiogiai asmeniui ar šeimai, kuriems reikia pagalbos;
• labdaros organizacijoms;
• religinėms organizacijoms arba religiniais sumetimais.

Respondentai taip pat nurodė savo pajamas ir 2024 m. paaukotas sumas, kas leido tyrimo autoriams tiksliai apskaičiuoti aukojimo dalį nuo pajamų.

Pasaulinis dosnumo vaizdas

2024 m. 64 % žmonių visame pasaulyje bent kartą paaukojo pinigų geram tikslui. Dažniausiai aukota tiesiogiai žmonėms, kuriems reikia pagalbos (38 %), šiek tiek rečiau – labdaros organizacijoms (36 %) ar religiniais tikslais (25 %). Dauguma aukotojų (59 %) rėmė tik vienu iš šių būdų, tačiau vienas iš dešimties pasirinko visus tris. Vidutiniškai viso pasaulio gyventojai paaukojo 1,04 % savo pajamų. Tyrimas pabrėžia, kad dosnumas nebūtinai susijęs su turtu – jį labiau lemia suvoktas poreikis ir artumas gavėjui.

Afrika – dosniausias žemynas

Afrikos šalys išsiskiria aukojimo mastais: vidutiniškai čia paaukojama 1,54 % pajamų ir net 72 % gyventojų prisidėjo finansiškai bent kartą per metus. Į aukščiausiųjų dešimtuką pateko net šešios Afrikos šalys, o į trisdešimtuką – 17. Tuo tarpu Europa – priešingame skalės gale: vidutiniškai paaukojama 0,64 % pajamų, o aukotojų dalis siekia 59 %. Europiečiai taip pat mažiausiai savanoriauja – vidutiniškai vos 6 val. 30 min. per metus.

Dosniausios pasaulio šalys

Pagal 2024 m. paaukotą pajamų procentą pirmauja Nigerija (2,83 %), Egiptas (2,45 %), Kinija (2,19 %), Gana (2,19 %) ir Kenija (2,13 %). Didelis Nigerijos dosnumas siejamas su giliai įsišaknijusiomis draugystės, bendruomenės ir šeimos ryšių vertybėmis, atspindinčiomis kultūrinį įsitikinimą, kad gerovė yra susijusi su bendruomenės gerove.

Lietuva dosnumo žemėlapyje

Lietuva 2024 m. paaukojo vidutiniškai 0,65 % pajamų, užimdama 76 vietą iš 101 šalies. Mūsų aukojimo įpročiai gana artimi pasauliniams vidurkiams: 40 % paramą skyrė tiesiogiai žmonėms, 37 % – labdaros organizacijoms, 23 % – religiniams tikslams. Lietuvos rezultatai aukštesni nei Latvijos (0,48 %) ir Estijos (0,51 %), tačiau šiek tiek žemesni nei Lenkijos (0,70 %).

Turtingesnės šalys – mažiau dosnios

Tyrimas atskleidžia paradoksą – dideles pajamas turinčios šalys aukoja mažiau: vidutiniškai 0,7 % pajamų, kai mažas pajamas turinčių šalių gyventojai skiria 1,45 %. Į mažiausiai dosnių šalių penketuką pateko net trys G7 narės: Prancūzija, Vokietija ir Japonija. Japonija – mažiausiai dosni šalis visame tyrime: vos 16 % gyventojų paaukojo bent kartą, o vidutiniškai aukojimas sudarė tik 0,16 % pajamų.

Populiariausios paramos sritys

2024 m. populiariausios paramos sritys buvo vaikai ir jaunimas (29 %), skurdo mažinimas (28 %) ir religiniai tikslai (26 %). Šiek tiek mažiau aukų sulaukė humanitarinė pagalba (24 %), pagalba pagyvenusiems žmonėms (23 %), benamystės mažinimas (23 %) ir žmonių su negalia rėmimas (22 %). Toliau seka sveikatos sritis (16 %), gyvūnų gerovė (15 %), aplinkosauga (10 %), psichinė sveikata (9 %), žmogaus teisės (7 %). Mažiausiai remiamos sritys buvo menas, kultūra, paveldas ar mokslas (5 %) ir ginkluotosios pajėgos (4 %). Vaikai ir jaunimas – vienintelė sritis, patekusi į kiekvieno žemyno populiariausių penketuką.

Socialiniai tinklai – populiariausias būdas atrasti organizacijas

14 % visų aukotojų nurodė, kad apie remiamą organizaciją sužinojo būtent socialiniuose tinkluose. Šis būdas ypač dažnas Azijoje, kur beveik penktadalis aukotojų atranda organizacijas per socialinius tinklus. Antroje vietoje – organizacijos vietinė veikla (11 %), trečioje – rekomendacijos (10 %).

Pagrindinės aukojimo priežastys

Dažniausiai aukojama dėl rūpesčio ir noro padaryti pokytį – tai įvardijo 65 % aukotojų. Kitos svarbios priežastys – pareigos jausmas (31 %), religinis paskatinimas (29 %), noras paremti vietinę bendruomenę (28 %) ir pavyzdžio rodymas kitiems (28 %). Aukojimą taip pat paskatina asmeninė ar artimųjų patirtis (22 %), naujienų įtaka (18 %), dalyvavimas paramos renginyje (14 %), buvimas paprašytam (9 %), kaltės jausmas atsisakius (7 %) ar galimybė susimažinti mokesčius (4 %).

Kodėl žmonės neaukoja?

Dažniausia priežastis – negalėjimas sau to leisti, tai nurodė 40 % neaukojusiųjų. Ši priežastis ypač dažna Okeanijoje (67 %) ir Afrikoje (47 %). Kitais atvejais žmonės mieliau teikia kitokią pagalbą – dovanomis ar maistu (20 %), nepasitiki organizacijomis (14 %), neturi progos ar juos nepasiekė kvietimas aukoti (po 10 %). Nežino organizacijų arba, kaip paaukoti – 10 %, tiesiog neranda tikslo, kuris juos sudomintų – 9 %.

Pagrindiniai veiksniai, galintys paskatinti aukoti ateityje, yra didesnės asmeninės pajamos (45 %), aiškus pinigų panaudojimo skaidrumas (36 %) ir informacija apie organizacijos pasiektą poveikį (33 %).

Religinė parama skatina kitų rūšių paramą

Tyrimas rodo, kad religinė motyvacija paskatina ir aukojimą kitiems tikslams. Net 94 % aukotojų, kurie nurodė religiją kaip savo aukojimo motyvą, rėmė ir nereliginius tikslus, o 43 % paramą skyrė tik nereliginiams tikslams. Religiniai aukotojai remia daugiau sričių (vidutiniškai 3,9, palyginti su 2,6 tarp nereliginių aukotojų), skiria didesnę pajamų dalį (2,2 % vs. 1,4 %) ir dažniau savanoriauja (37 % vs. 30 %).

Visą tyrimo ataskaitą galite rasti ir atsisiųsti čia: https://www.worldgivingreport.org/.